Šventosios Mišios. Jų begalinė vertė ir nauda (5)


Šv. Mišios ‒ geriausia išprašymo auka

Mes patys, būdami silpni kūriniai, turime prašyti savo dangiškojo Tėvo įvairių malonių. Tų malonių lengviausiai išprašyti per šv. Mišias, nes per Mišias už mus Dievą Tėvą prašo pats Dievo Sūnus, o Jo prašymas yra begalinės vertės.

Nėra tokių didžių malonių, kurių negalėtum prašyti, jei pamaldžiai, su didžiu pasitikėjimu dalyvauji šv. Mišiose, o ypač jei tavo prašymu yra aukojamos Mišios.

Bet kitas gal pasakys: jei Mišios turi tokią galybę, kodėl kai kurie prašymai lieka neišklausyti?

Išklausymas ar neišklausymas priklauso ne vien nuo Mišių galybės, bet ir nuo to, kaip mes prašėme, kaip mes dalyvavome Mišiose. Dievas reikalauja, kad mes prašytume Jo ne vieną kartą, bet ištvermingai, nužemintai, kad Mišiose dalyvautume pamaldžiai, su pasitikėjimu.

Dievas geriau žino, negu mes, kas mums yra naudingiau. Kadangi Dievas mus myli labiau, negu mes patys, jei prašomasis dalykas yra mums nenaudingas, Dievas mūsų prašymo neišklauso, bet suteikia mums malonių, kurios yra mums reikalingesnės.

Šv. Mišios ‒ geriausias Dievo pagarbinimas

Mes priklausome Dievui su visu savo kūnu ir siela, nes Dievas mus sukūrė iš nieko. Dievas mus išpirko iš pragaro vergijos. Dėl to ir Dievo garbinime turi dalyvauti ir siela, ir kūnas. Mes privalome Dievą garbinti, kaip aukščiausią visų daiktų Viešpatį.

Mes garbiname Dievą, pripažindami begalinę Jo didybę, žinodami, kad Dievas yra aukščiausias mūsų gyvybės ir mirties Viešpats, tikėdami savo menkumu ir visišku nuo Jo priklausomumu.

Geriausias Dievo pagarbinimas yra šv. Mišios, nes per Mišias vietoj mūsų Dievą garbina pats Kristus. Pamaldžiai dalyvaudami Mišiose, sako šv. Leonardas iš Porto Mauricijaus, mes teikiame Dievui didesnę garbę, negu visi žmonės, visi angelai ir visi šventieji kartu, nes jie visi yra Dievo sutvėrimai, o per Mišias pats Dievo Sūnus už mus duoda garbę savo dangiškajam Tėvui. Pamaldžiai dalyvaudami šv. Mišiose, sako Leonardas, mes pripažįstame Dievui begalinę garbę. Per Mišias mes galime aukoti Dievui Tėvui Išganytojo kančias, Jo nuopelnus, kuriuos Jis mums atidavė.

Netikėliai nuolat niekina Dievą. Tikinčiųjų pareiga yra atlyginti Dievui už tuos išniekinimus. Geriausiai galime už tai atlyginti Dievui per šv. Mišias, nes per Mišias Dievą garbina pats Kristus.

Kada supras pasaulis Mišių neapsakomą vertę, kada ims jomis tinkamai naudotis?..

Šv. Mišios ‒ geriausias padėkojimas Dievui

Dievas mus sukūrė, davė mums savo mieliausiąjį Sūnų, kuris per baisias kančias ir mirtį ant kryžiaus išpirko mus iš pragaro vergovės ir padarė mus dangaus karalaičiais. Šv. Dvasia apipylė mus savo brangiausiomis dovanomis. Mūsų sielą Dievas padarė savo sužadėtine, išpuošė ją brangiomis malonėmis, o kada tik mes nusidėjome, per išpažintį jis mums atleido nuodėmes. O kiek kartų mūsų siela buvo pamaitinta Dievo Sūnaus Kūnu ir pagirdyta Jo Krauju!

Atsiminkime ir tai, kad Dievas mus apipylė tomis savo malonėmis tuomet, kada mes dar buvome Jo priešininkai ir pragaro vergai.

Argi nepridera mums Dievui amžinai dėkoti už tokią Jo meilę ir tokias malones?

Kokiu būdu mes galime Dievui padėkoti? Jei sukviestume visus žmonės, kurie gyvena visam pasauly ir visus dangaus šventuosius ir kartu su jais dėkotume už tas Dievo dovanas, tokia padėka nesusilygintų su gautosiomis malonėmis.

Bet yra vienas būdas, kuriuo gali Dievui tinkamai padėkoti už tas neapsakomas malones ‒ tai Mišios. Jei pamaldžiai dalyvausi Mišiose ir jei pasirūpinsi, kad būtų aukojamos Mišios, kad Dievui padėkotum už suteiktąsias malones, tuomet tu tinkamai Dievui padėkosi, nes tavo vietoje dangiškajam Tėvui dėkoja pats Išganytojas.

Kūrinių padėka, nors ir labai didelė, yra ribota, o per Mišias Dievui teikiama padėka yra begalinė.

Jei suprastume, kokį turtą, kokią pagalbą mes turime šv. Mišiose, laikytume save dėl to labai laimingais ir kiek galėdami niekuomet neapleistume Mišių, bet kiekviena proga jose dalyvautume. Šv. Mišios yra galingiausia priemonė išprašyti nuodėmių atleidimą ir bausmių už jas atlyginimą. Tiesa, pačios Mišios sunkiųjų nuodėmių neatleidžia. Sunkiąsias nuodėmes atleidžia gerai atlikta išpažintis. Jei žmogus, norėdamas išsivaduoti iš nuodėmių, pamaldžiai dalyvauja šv. Mišiose arba pasirūpina, kad už jį būtų aukojamos Mišios, jis labai lengvai gali sau išprašyti ypatingos Dievo pagalbos savo nuodėmes gerai pažinti, jas tinkamai apgailėti, jas gerai išpažinti ir pasitaisyti.

Tiesa, iš Mišių plūstančios malonės neša nevienodus vaisius: vieni nusidėjėliai atsiverčia tuoj pat, kiti ‒ vėliau, o kiti palieka skendėti nuodėmėse. Tai priklauso nuo to, ar nusidėjėlis bendradarbiauja, ar naudojasi tomis malonėmis, ar yra joms abejingas. Išganytojas, teikdamas savo malones, pila ant nusidėjėlio sielos gydantį balzamą, sudėtą iš Kristaus kančių, Jo ašarų ir Kraujo.

 

 

 

 

Kun. Antanas Maliauskis

 

Žymaus tarpukario kunigo, VDU profesoriaus Antano Maliauskio knygelė apie šventąsias Mišias (1932 m.)

 

Grįžti į atgal
Visos teisės saugomos © 2016 www.svedasuparapija.lt